Kvėpavimas yra nenutrūkstantis procesas, kurio metu deguonies įsisavinimu bei anglies dioksido pašalinimu pasirūpina kvėpavimo organai bei takai (juos sudaro nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, trachėja bei bronchai). Tai – viena iš gyvybę palaikančių funkcijų, nors be kitų – maisto, vandens žmogus gali išbūti ilgesnį laiką, tačiau nekvėpuodamas – nė kelių minučių. Vienaip kvėpuoja žmonės, visai kitaip – paukščiai, žuvys, gyvūnai, o tai priklauso nuo jų kūno sandaros, gyvenamosios aplinkos. Paskaičiuota, jog žmogus kasdien kvėpuodamas išnaudoja apie 40 kg deguonies. Nors moterys įprastai kvėpuoja dažniau nei vyrai, tačiau bendras žmogaus kvėpavimo dažnis yra 10–15 k./min. Kuo dar išskirtinis tas, rodos, kiekvienam natūralus, įgimtas ir savaime suprantamas kvėpavimas?
Daugiau informacijos: www.breathethelife.com
Kai žmogus išsigąsta ar susijaudina bei fizinio krūvio metu jo kvėpavimas padažnėja beveik 60 kartų per minutę, o štai miegant jis sulėtėja net iki 12 kartų. Nors kvėpavimas – savaime suprantamas kiekvienam žmogui dalykas, su pirmuoju įkvėpimu ateiname į šį pasaulį, tačiau vėliau, augant ir bręstant, imame kvėpuoti visai ne taip, kaip mums įgimta. O tai, kaip teigia medikai, yra kai kurių ligų priežastis. Pasirodo, turime mokytis net kvėpuoti pagal taisykles, ką jau bekalbėti apie perėjimą per gatvę netaisyklingai… Su amžiumi žmogus ima kvėpuoti ne taip giliai kaip reikiama, plaučiai tuomet verčiami intensyviau veikti, o mes kvėpuojame vis tankiau, deguonis plaučius pasiekia ne tokio kiekio dozėmis, kokiomis reikėtų. Manoma, kad taip žmogui nevalingai gaunasi dėl rūkymo, antsvorio, nejudraus gyvenimo būdo ar netaisyklingos laikysenos bei kasdieninio palydovo – streso. Būtent dėl šios priežasties plaučiuose atsiranda negyvų ląstelių, kai kurie organai tinkamai nepasotinami deguonimi ir todėl atsiranda kai kurios širdies, kvėpavimo, inkstų ir kepenų ligos. Jei kvėpuojama giliai, jaučiamas įkvepiamo oro stygius ir norisi atsidusti, vadinasi, kvėpavimas yra netaisyklingas. Ypač pavojingas deguonies stygius smegenims, dėl to mažėja darbingumas, energingumas, žmogus jaučia nuovargį. Jei reikia išmokti teisingo kvėpavimo, tada tai galima daryti atliekant specialius pratimus. Po tokių mankštų galima pajusti, jog mažėja kūno svoris, įtampa bei nerimas, pagerėja miego kokybė, reguliuojasi medžiagų apykaita. Visam šiam gydymui reikėtų gydytojo priežiūros, tačiau, išmokus kvėpavimo pratimų, taisyklingas įkvėpimas ir iškvėpimas taps įprastu dalyku, o ne priverstine mankšta. Su tuo, reikia tikėtis, žymiai pagerės ir bendra savijauta…