Nekilnojamasis turtas apima visus pastatus, kokios paskirties jie bebūtų, kam be priklausytų. Tiesą pasakius, kai geriau pagalvoji, tai nekilnojamasis turtas ne tik pastatai, bet ir skylpai, kuriuose galbūt jokio pastato dar nėra. Nusiperka žmogus žemės sklypą ir tik tada sugalvoja, ar darys iš jo dirbamos žemės lauką, ar statysis gyvenamąjį namą, o gal pastatys viešbutį. Žmonės gali turėti labai skirtingų planų žemės sklypui. Kiek žinome, nusipirkus žemės sklypą galima jame ir nieko nestatyti, galima nuomoti žemės sklypą. Tad pasirinkimų visa virtinė, tik minčių, idėjų reikia, kartais partnerių, kartais finansuotojų paramos ir pan. Nekilnojamasis turtas – tai ne pati pastoviausia rinka, gal net visai mažai pastovumu pasižyminti.
Nekilnojamasis turtas yra aktualus ir tada, kai norima pirkti, ir tada, kai norima parduoti. Galima šiuos veiksmus atlikti su tarpininkais, galima ir be jų. Tai priklauso nuo to, ar 
norite taupyti savo laiką ar savo pinigus. Taupant laiką kreipiamasi į nekilnojamojo turto agentus, nes šie turi patirties. Į juos naudingiau kreiptis tada, kai nori parduoti, jie greičiau randa pirkėją. Nors, reikia pripažinti, gali greičiau rasti ir jums tinkamą objektą. Tokiu atveju jums tektų tik išsakyti lūkesčius, keliamus objektui ir laukti rezultatų, t. y., pasiūlymų, kurie daugiau ar mažiau atitiktų jūsų norus. Taupant pinigus, kai niekur neskubama, galima labai puikiai išsiversti be tarpininko, kuriems už jų darbą reikia mokėti, tame ir yra pinigų sutaupymas, kad nereikia mokėti brokeriui. Tik va kai brokeris jums perka namą, jis tikrai mokės nusiderėti, ojums galbūt derėtis taip gerai nepavyksta, neturite tiek daug patirties nekilnojamo turto pirkime kaip jis. O va jei jūs esate tas, kuris per iš brokerio, tai brokeris laikysis tvirtai ir nieko nenusiderėsite. Tad būkite atidūs, žinokite, kada verta kreiptis į brokerius.
Nekilnojamasis turtas vienais metais labiau naudingas perkantiesiems, kitais metais – parduodantiesiems. Dėl tos priežasties reikia stebėti rinkos pokyčius ir neskubėti sudaryti sandorius. Patirties turintys asmenys moka išlaukti tinkamo momento, kai nekilnojamasis turtas yra pakilusios vertės ir tik tada parduoti. Daug pasiturinčių žmonių taip dar labiau padidina savo turtą. Kai turtas rinkoje nuvertėję, jie perka, kai rinka atsigauna, jie tą patį turtą parduoda už didesnes sumas nei kad išleido patys. Taip užsidirba. Atrodo paprasta, bet tam reikia turėti pradinio kapitalo, kad nusipirkus kažką iki pardavimo nebūtų sunku gyventi. Kad nekilnojamasis turtas neštų pelno, tikrai reikia daug laiko ir daug pastangų protingai pasirenkant objektus. Ne visus objektus verta pirkti.
Vis dėl to, geriausia nemanyti, kad nekilnojamasis turtas neš turtus, jei net nedirbate brokeriu. Brokeriai nuo kiekvieno pardavimo sumos gauna tamtikrus procentus, o fizinis asmuo tuo užsiimdamas savarankiškai vargu ar gauna kokius procentus… jokių negauna. Jei pavyksta pardtuoti brangiau, valio, o jei ne, lieki užsitrigęs su nevertingu pastatu, kuris bus parduotas nuostolingai… Todėl daug geriau pardavinėti ne savo nekilnojamąjį turtą būnant brokeriu. Tik negalvokite, kad brokerio darbas lengvas. Ten dirbti reikia daug ir atkakliai. Mokymus praeiti. Nei vienas asmuo nieko negvao ant sidabrinės lėkštutės. Jei tai yra verslas – tai yra darbas, o ne hobis, tad dirbti tikrai tenka. Nekilnojamasis turtas turi savo niuansų, kuriuos išmano tik brokeriai. Jie žino, kaip subtiliai užmaskuoti pastatų trūkumus, kaip iškelti pastato vertę.