2 proc parama – ar jau teko apie tai girdėti? Jei esate dirbantis asmuo, tikriausiai suprantate, kad kiekvieną mėnesį iš savo algos sumokate tam tikrus mokesčius. Kuo didesnė alga – tuo ir mokesčiai didesni. Gera žinia yra ta, kad visko palikti valstybei nėra reikalo. Dalis pinigų kaupiasi Jūsų pensijai. Tačiau dar gali būti skiriama ir 2 proc parama. 2 proc parama gali būti skiriama kiekvienais metais, iki gegužės 1 dienos. Yra daugybė vietų, kurioms jų reikėtų, todėl išsirinkti gali būti itin sunku.
Šią 2 procentų paramą ar taip, ar taip geriau jau kažkam skirti, nei padovanoti valstybei, kuriai ir taip netrūksta goduolių. Tų 2 procentų nei Jūsų susigrąžinsite, nei kažkas juos atims, todėl geriau jau padarykite gerą darbą ir užsidėkite pliusiuką savo sąžinėje. Kai pati dar mokiausi vidurinėje mokykloje, puikiai pamenu, kad labai dažnai visi mokytojai imdavo brukti į rankas lapukus, su prašymu 2 procentus skirti mokyklai. Ir, žinoma, pageidaudavo, kad kiekvieno mokinio abu tėvai tokiu būdu paremtų mokyklą. Dabar tai man atrodo tikras absurdas, nes nors ir daug mokinių skyrė savo pinigus, tačiau remontai mokykloje tęsdavosi metų metus, o galiausiai mokslus baigėme, o mokyklose net nebuvo iki galo suremontuoti tualetai. Verta paminėti ir tai, jog be jau minėtųjų 2 procentų, pinigai ir taip būdavo „lupami“ iš visų, kol galiausiai daug kas nepasikentė ir nustojo investuoti į tokią mokyklą. Taigi dabar gerai pagalvojus, paramą reikia skirti labai gerai apgalvojus. Juk kiekviena įstaiga tik ir stengiasi įbrukti prašymus skirti 2 proc paramą jiems, tačiau neretai tai neatneša jokios naudos, o tik papildo direktorių pinigines. Manau tai yra labai nesąžininga.
Taigi gerai apgalvojus, verta paminėti tai, jog savo uždirbtus 2 procentus reikėtų skirti vargingai gyvenantiems vaikams, ligoninėms, vaikų namams, globos organizacijoms, gyvūnų globos namams ir panašioms įstaigoms. Tokiu būdu bent jau galima būti ramiems, jog pinigai tikrai bus panaudoti reikiamam tikslui. Tokiose įstaigose vargu ar galima rasti aferistų. Koks gi aferistas dirbtų savanoriu ir nemokamai prižiūrėti, pavyzdžiui, beglobius gyvūnėlius, arba senelių namus? Tikrai nelogiška.
Labiau įsigilinus išties yra labai gaila benamių gyvūnų, kuriuos tenka užmigdyti, jei stipriai serga ir niekas nenori jų pasiimti į namus. Labai gaila ir mažų vaikų, kurie gyvena kaimuose tokiomis prastomis sąlygomis, kad neretai trūksta ne tik duonos kąsnio, bet ir paprasto išsimaudymo vonioje. Ką jau bekalbėti apie galimybę gerai mokytis, turėti visas reikiamas mokslo priemones, ar bent jau patogų stalą su kėde, ant kurio būtų galima ramiai ruošti pamokas. Be galo gaila tokių vaikų, kadangi, pavyzdžiui, žiemos metu kai kurios šeimos su vaikais neturi net elektros, ar šildymo, tad apie visavertį ruošimąsi pamokoms ir namų darbams net nėra ką svajoti. Vaikai iš nepasiturinčių šeimų dažnai dienas leidžia vaikų dienos centruose, tik, ar jie ten jaučiasi laimingi, mažiau laiko praleisdami su savo tėvais, yra labai didelis klausimas. Jei bent didžioji dalis dirbančių Lietuvos gyventojų skirtų savo 2 procentų paramą organizacijai sos-vaikų kaimai, tikriausiai įvyktų tikras stebuklas. Tada tikrai pagerėtų vargingų šeimų ir jų vaikučių gyvenimo sąlygos. Dažnas vaikas jau turėtų ir skanesnį maisto kąsnį ir daugiau mokyklinių prekių, bei baldų. Laimingi vaikai – laiminga mūsų visų ateitis.