Melatoninas (iš graikų k. melas– juodas, tonas – įtampa) yra hormonas, kurį dažniausiai nakties miego metu smegenyse gamina kankorėžinė liauka. Net menkiausias šios liaukos veiklos sutrikimas turi neigiamos įtakos žmogaus miegui. Šviesoje melatoninas yra visiškai negaminamas. Taigi melatoninas yra svarbus žmogaus organizmui dėl jo poilsio būklės ir yra atsakingas už jo biologinio laikrodžio reguliavimą.
Taip pat šios smegenyse esančios liaukos veikla trinka senstant organizmui.
Miego trūkumo įtaka
Miego trūkumas nepaprastai išbalansuoja žmogaus gyvenimą, tarsi jį sugriauna iš pagrindų. Sveikas, kokybiškas, reikiamos trukmės miegas padeda susigrąžinti jėgas po visos dienos varginančių darbų, suteikia galimybę pailsėti nuo kartais ne itin pozityvių minčių. Miego trūkumas ar jo nekokybiškumas smarkiai blogina bendrą žmogaus savijautą, silpnina jo imunitetą ir dėl to pamažu, jei tinkamai nemiegama ilgesnį laiką, viena po kitos užklumpa ligos. Prastai ar mažai miegojus naktį, žmogų visą dieną po to vargina galvos skausmai, darbas būna nebe toks sėkmingas, sunkiau sekasi susikaupti, lydi prasta nuotaika, blogėja atmintis, žmonės būna išsiblaškę, irzlūs ir pikti. Ir jeigu toks laikotarpis pernelyg užtrunka, tai išvargina organizmą iki tokios būsenos, kai įvairūs negalavimai lydi kiekvieną žingsnį. Lėtinis neišsimiegojimas sutrikdo angliavandenių apykaitą bei pažeidžia endokrininę sistemą.
Kiek miego reikia yra individualus reikalas, tad kiekvienas žmogus turėtų atrasti savo reikiamą miego dozę, kad pamiegojęs jis jaustųsi visapusiškai pailsėjęs.
Melatoninas – tamsos hormonas
Viena iš priežasčių, kodėl organizme gali pakisti hormono melatonino kiekis, yra sezoninė depresija, kurią skatina šviesos trūkumas. Rudens, žiemos metu didžiąją paros dalį lauke būna tamsu, o dieną mažai sulaukiame saulės spindulių. Dėl to prastėja nuotaika, užvaldo niūrios mintys, sunku tampa užmigti, vargina nemiga. Kaip tvirtina medikai, tokia būsena, pamažu vedanti link sunkesnių depresijos formų, iš dalies gali būti dėl hormono melatonino ir miego trūkumo.
Melatonino kiekis gali sumažėti ir pernelyg daug apšviestose patalpose, nes net menkas šviesos kiekis gali labai slopinti melatonino gamybą. Todėl, jei tokioje aplinkoje tenka dirbti ir praleisti nemažai laiko, tuomet tokio darbuotojo organizme gali stigti šio hormono. Jei tokiose darbo sąlygose tenka būti artėjant miego laikui, darbuotojams net rekomenduojama dėvėti mėlyną spalvą blokuojančius akinius.
Taigi jo gamybą aktyvina tamsa, dėl šios priežasties jis dar kartais vadinamas „tamsos hormonu“, o taip pat ir mėlyna šviesa. Didžiausias melatonino kiekis organizme būna vidury nakties, o vėliau po truputį mažėja.
Melatoninas taip pat slopina skydliaukės funkciją bei lėtina medžiagų apykaitą
Beje, šis antioksidantas naikina laisvuosius radikalus.
Kada melatoninas vartotinas papildomai?
Papildomai šio hormono žmonėms vartoti rekomenduojama esant įvairiems miego sutrikimams. Nemiga ima varginti senyvo amžiaus žmones, kai ne tik nemiegama nakties metu, bet ir sutrinka užmigimo procesas. Taip pat šis žmogiškai natūralus procesas pakinta pakeitus gyvenimo sąlygas, klimatinę zoną, šalį, t.y. keliaujant arba imant gyventi kitu paros ritmu, prisitaikant prie naujo miego režimo. Sukeldamas nuovargio jausmą, mažindamas budrumą bei kūno temperatūrą melatoninas skatina organizmą ruoštis miegui.
Taip pat jo naudoti reikėtų, jei žmogui yra pašalinta kankorėžinė liauka. Nors tvirtinama, kad šį hormoną vietoj jos dar gali gaminti kai kurios kitos organizmo ląstelės, tačiau reikiamo kiekio vis tiek organizmas negauna.
Melatoninas gali padėti atsikratyti nemigos, slogios dėl to kylančios būsenos ir pagelbėti natūraliai išspręsti nemigos problemą.