Stogų šiltinimo prireiks pastačius naują pastatą, o taip pat kai įvairios priežastys verčia senąją stogo dangą keisti nauja. Jei tai daroma naujose statybose, stogų šiltinimas yra lengvesnis procesas, nes tereikia paisyti tokių darbų atlikimo specifikos, tinkamai parinkti izoliacines medžiagas, šiltinimą atlikti kokybiškai. Jei atliekamas senų stogų šiltinimas, prieš imantis izoliavimo darbų būtina atsakingai įvertinti esamo stogo būklę, nuspręsti, kurios jo dalys reikalauja keitimo, o kurios gali būti remontuojamos. Valstybės remiamos stogų keitimo programos dėka mūsų šalies šiferiu dengti namai puošiasi naujomis stogo dangomis, o su jų keitimu yra atliekamas ir stogų šiltinimas.
Stogo nesandarumo pasekmės
Kadangi stogas yra nuolat gamtos veiksnių veikiama pastato dalis, jo priežiūra reikalauja atsakingo požiūrio. Nes stogas turi būti ne tik gražus, išskirtinis, derėti prie viso pastato architektūros, bet taip pat apsaugoti visas pastato dalis. Blogiausia, kad net mažiausi stogo nesandarumai ne visuomet akivaizdžiai yra matomi, dažnai tai aptinkama tik tuomet, kai jau būna gerokai pažeisti ir gilesni jo sluoksniai, palėpė, fasadas. Nuo stogo į patalpas tekantis vanduo pažeidžia vidaus apdailą, o tokiais atvejais jau reikalinga ne tik imtis stogo šiltinimo, bet dar ir vidaus remonto darbų. Taip pat jei stogas tinkamai neapsaugo sienų, jose įsiveisia grybelis, pažeidžiantis sienos termoizoliacines savybes, ima pūti medinės konstrukcijos. Dėl nesandaraus stogo ima deformuotis jo konstrukcija.
Kodėl reikalingas stogų šiltinimas?
- Jei stogo danga yra pralaidi, pro ją į gilesnius konstrukcijos sluoksnius patenka drėgmė. Lietaus, sniego patekimas į vidų paskatina pelėsio, grybelinių ligų atsiradimą ne tik pastogėje, bet ir tolimesnėse pastato konstrukcijos dalyse.
- Per nesandarų stogą iš pastato išgaruoja nemenkas kiekis šilumos. Šiluma turi savybę kilti į viršų, tad, esant vos menkam plyšeliui, ji tikrai pro ten išgaruos (todėl būtina tinkamai pasirūpinti ir palėpės apšiltinimu).
Kas svarbu stogų šiltinimui?
Stogų šiltinimui svarbiausia yra teisingas garo, vėjo bei hidroizoliacijos plėvelių parinkimas ir montavimas bei stogo vėdinimo užtikrinimas. Neteisingai parinkus vėjo izoliacijos tipą, kondensatas ima kauptis už šilumos izoliacijos ant vėjo izoliacijai parinktos medžiagos, o, esant pliusinei temperatūrai, gali pradėti tekėti į patalpą. Dažniausiai stogų šiltinimas vyksta iš lauko pusės, nesvarbu, ar namas yra naujai statomas, ar tik atliekamas senojo stogo renovavimas. Stogo izoliacinės medžiagos yra klojamos tarp gegnių ar ant monolitinio pagrindo.
Stogų šiltinimas gali būti atliekamas šiomis izoliacinėmis medžiagomis:
- akmens arba mineraline vata;
- polisterolu;
- poliuretanu;
- termoputomis.
Specialistų rekomendacijos
Retai namų šeimininkai tikrina savo namo stogo būklę, o tai rekomenduojama daryti kelis kartus metuose – pavasarį ir rudenį. Kodėl būtina stogui skirti tiek dėmesio? Pasirodo, vos menki stogo dangos pažeidimai, kuriuos gali sukelti lūžtanti gretimai augusio medžio šaka, didesnis sniego sluoksnis ar uraganinis vėjas, jų neužtaisant, tampa rimtomis stogo nesandarumo priežastimis. Įvairioms gamtos stichijoms yra jautrūs dūmtraukiai bei nutekamieji vamzdžiai, latakai. Pastaruosiuose prisikaupia medžių lapų, įvairiausių nešvarumų, todėl yra trikdomas vandens nutekėjimas nuo stogo. Taigi specialistai rekomenduoja laiku pašalinti net mažiausią stogo gedimą, kad tai vėliau nepareikalautų didesnio remonto bei valyti latakus.
Kokybiškai apšiltinti stogai garantuoja šiltus namus, ekonomiškumą, – sumažins šildymo išlaidas, – geresnę garso izoliaciją bei atskirų pastato dalių apsaugą.