Miškų pirkimas yra verslas, kai superkami privatūs miškai, kurių nebenori turėti jų savininkai. Miško priežiūra yra sunkus darbas. Jei nori, kad nuosavas miškas išlaikytų savo esamą vertę, o ne pavirstų nieko vertu brūzgynu, tai dirbti tenka tikrai nemažai. Tai yra fizinis darbas, nes mišką reikia valyti nuo šakų, kurias išlaužo vėjas, reikia kartais 
mišką retinti, kartais medelius atsodinti vietoje tų, kurie jau nuo senatvės supuvo… miško vertę sudaro įvairūs faktoriai, todėl turint mišką negalima jį pamiršti. Ilgą laiką uždelsus tvarkymo darbus savo miško šeimininkas nepažintų, tik pagal vietą rastų, o panašumo nebūtų tarp to, kokį paliko ir to, ką rado dabar. Miškų pirkimas nebus sėkmingas, kai miškas yra neprižiūrėtas, kai jame auga nenaudinga mediena. Kas yra nenaudinga mediena? Tai tokia mediena yra ta, kuri nebetinkama vartojimui. Iš kitos pusės, net ir ta mediena, kuri yra pradėjusi irti ir yra netinkama gaminti baldams, ras savo paskirtį. Mediena, kad ir kokios prastos būklės būtų, gali būti parduota kaip pakura kieto kuro katilui, žinoma, už mažesnę kainą nei geros kokybės malkos, bet vis tik pajamų šiek tiek bus. Viską reikia panaudoti tiek, kiek įmanoma, kad pelningumas nenusmuktų. Miškų pirkimas visada atsiperka, jei juos nupirkę asmenys išmano, kaip ką reikia perparduoti. O jei mišką perka savo reikmėms, tai tuo labiau nieko neišmes veltui. Miškas, jų nuomone, turi atidirbti tai, kas buvo už jį sumokėta. Laimei, po kirtimo miškai privalo būti atsodinti, nes iš tuščio sklypo, kuriame vien kelmai, jokios naudos. Kelmus išrauti reiktų labai daug laiko, jėgų ir darbuotojų. Miškų pirkimas juk užsiima labiau su didesniais miškais, o ne su mažiukais. Nors, kai prispaudžia bėdos, turbūt išrankumas baigiasi tą pačią dieną. Miškų pirkimas – tai tarsi mediotojų darbas, medžiotojų, kurie turi uoslę ir geba aptikti vertingos senos medienos. Miškų savininkai dažnai net nenutuokia, koks turtas auga jų miško sklype. Todėl, tas, kas turi mišką, turi gerai pagalvoti, ar pažįsta savo mišką kaip penkis savo pirštus. Tik žinodamas, kas miške auga, kokio senumo medžiai, kokios būklės, savininkai gali preliminariai numatyti miško vertę. Beje, tarp medienos pirkimo ir miško pirkimo yra didelis skirtumas. Miškų pirkimas reiškia, kad perkamas ne tik tas plotas, kuriame auga medžiai, bet ir patys medžiai yra nuperkami. Kai perkama tik mediena, tai iškertami medžiai, o žemės sklypas lieka miško savininkui ir yra neparduodamas. Tai yra esminis skirtumas.
Daugiau informacijos rasite: www.vizon.lt
Dar vienas dalykas, kurį derėtų apžvelgti, kad miškų pirkimas neretai turi bendradarbiauti su medienos pervežimo paslaugas siūlančiais žmonėmis ar įmonių atstovais. Medžiai, rastai… Jie nenukeliaus į lentpjūves ir baldų fabrikus patys, kojų jie neturi, nors ir yra gyvi. Gyveni, nes auga, gyvi, nes lapelius audina, vaisius ir žiedus. Tas, kas duoda derlių yra gyvas. Tas, kas derlių suvartoja – taip pat. Darome prielaidą, kad miškų pirkimas yra kiek sudėtingesnis nei jūs galvojote. Beje, jei mišką norima iškirsti, prieš tai jis turi būti patikrintas ir gamtininko. Taip turi būti dėl to, kad reikia išsiaiškinti, ar miške nėra saugomų objektų, kuriems kiltų pavojus išnykti. Kalbame apie tuos objektus, kurie yra įtraukti į raudonąją knygą. Nykstačioms rūšiems namus atimti negalima, nes tai yra draudžiama įstatymų. Taigi pasikartosime, miško savininkas turi žinoti, kas yra jo miške.